Dar negimus Adelei jau žinojau, kad noriu turėti aiškią dienotvarkę. Tokią, kuri padėtų ir man, ir kūdikiui lengviau susigaudyti dienoje, pajausti ritmą ir jo laikytis. Ir taip, išsimiegoti, nes manau, kad teisingai sudėliota diena turi nemažai įtakos ir nakties poilsiui. Prisipažinsiu, esu iš tų žmonių, kuriems miegas labai svarbus. Todėl nekeista, kad tik sužinojusi džiugią naujieną apie būsimą kūdikį, nusipirkau G. Ford knygą “Sveiko kūdikio dienotvarkė” su viltimi, kad miegas iš mūsų namų niekur neiškeliaus ir toliau galėsiu nors ir mažiau valandų, bet kokybiškai pailsėti. O kartu rasti ir šiek tiek laiko sau. Knyga įkvėpė puikiai pradžiai, bet ne viskas taip paprasta, kaip pasirodė ramiai ją skaitant su arbatos puodeliu ir pūpsinčiu pilvu.
Man prireikė laiko, kad galėčiau džiaugtis dienotvarke bei jos privalumais, ir bent jau kol kas, esu labai laiminga, kad nepasidaviau laikiniems nesklandumams. Viena iš pagrindinių mano klaidų buvo ta, kad vos tik Adelė tapo savaitės naujagimiu, pradėjau taikyti dienotvarkę pagal knygą. Ir jai tas labai nepatiko. Beveik tris savaites gyvenau vis žvilgčiodama į laiką, kada maitinti, kada migdyti ar kada būdrauti. Pavargau ir pati, ir mano mažoji. Padėjau knygą į šalį ir pradėjau gyventi pagal kūdikį, jo ritmą, kurį laikui bėgant (maždaug nuo 3 mėnesio) labai pamažu pakoregavau pagal save. Susirašiau su Morta iš Mandriu tinklaraščio, apsilankiau ir Sąmoningų mamų organizuojamoje paskaitoje, ir tik dar kartą pasitvirtino mano skaitytos knygos tiesos, paskatinusios nepasiduoti. Tereikia laiko, tikrai viskas veikia! Vakarai kol kas priklauso mums, suaugusiems, naktys gana ramios, o ir dieną mažiau irzlenimų ir bereikalingo chaoso, daugiau šypsenų ir geros nuotaikos.
Mano pastebėjimai:
Dienos pradžia. Čia yra svarbiausia dienotvarkės dalis – keltis visada tuo pačiu laiku, geriausia 7 val. ryte. Mūsų rytas prasideda 7.30 val. Žinoma, būna, kad kartais Adelė pabunda ir anksčiau, kartais tenka švelniai pažadinti, bet dažniausiai minėtu laiku mes sveikinamės su nauja diena. Dabar jau pabudusi mielai išbūna lovelėje dar kokias 15 – 20 min., o kartais ir ilgiau. Matau, kad jai ryte patinka pabūdrauti vienai, todėl stengiuosi per daug netrukdyti, prieinu, pakalbinu,nusišypsome viena kitai ir toliau grįžtame prie savų reikalų. Tokį dienos pradžios laiką pasirinkau neatsitiktinai. Mano vyras grįžta dažniausiai 18.30 val. po darbų, tad nusprendėme, kad bent pusvalandis kartu vakare yra būtinas.
Dienos pabaiga. Mažieji į lovytę turi keliauti vaikišku metu! Į lovytę Adelę guldau šiek tiek prieš 19.30 val. Dažniausiai tokiu laiku ir užmiega. Žinoma, būna vakarų, kai užmigti sekasi lengviau, būna kai sunkiau, bet jau spėjo įprasti. Jei mūsų rytas prasidėtų 7 val. ryte, tuomet naktinis miegelis būtų 19.00 val.
Dienos etapai. Pirmasis dienos etapas yra iki pietų miego, jis būna judresnis, aktyvesnis. Po pietų miegelio dar porą valandų turime aktyvaus laiko, vėliau pereiname prie ramių užsiėmimų. Tikiu, kad tas likęs ramus laikas leidžia Adelei nurimti, pamažu pradėti ruoštis nakties miegui.
Pietų miegeliai. Du trys miegeliai yra būtini. Pradžioje Adelė mielai miegojo tris kartus per dieną, bet dabar liko du – vienas trumpas zuikio miegas 9.30 – 10 (10.30) val. ir vienas ilgasis pietų miegas 12.30 – 15.00. Šie du miegeliai neturėtų būti ilgesni nei 3 val. Žinoma, kūdikiui augant keičiasi ir jo miego poreikis, tad ateityje miego dieną laikas trumpės. Būna ir taip, kad ilgasis pietų miegas labai jau nesimiega, tuomet Adelę stengiuosi užmigdyti labai labai trumpam zuikio miegui apie 16.30 - 17.00 val., bent jau 20 minučių miego yra gerai, nes tada mažoji nebūna pervargusi iki nakties miego. O kiek teko pastebėti, pervargęs kūdikis tikrai sunkiau užmiega ir jo miegas nebūna toks ramus kaip įprastai.
Miego ciklai. Kūdikiai dar nemoka sujungti miego ciklų, todėl dažnai vienam miego ciklui pasibaigus jie pabunda. Besilaukdama perskaičiau P. Druckerman knygą „Vaikų auklėjimas pagal prancūzus“, kurioje teigiama, kad kūdikiams būtina suteikti galimybę patiems sujungti miego ciklus, jiems pradėjusi verkti miego metu nereikia skubėti raminti ar maitinti, nebijoti leisti kelias minutes nuverkti. Esu ne kartą pastebėjusi, kad tas kelias minutes palaukus mažoji tiesiog giliai įminga. Kartais tereikia ramiai paglostyti, duoti merliuką ar mėgstamą migduką, galbūt, čiulptuką. Dažniausiai to pakanka, kad miegelis vėl aplankytų. Nuo pat Adelės gimimo stengiausi viso to laikytis, kad ir kaip kartais vos tik jai šiek tiek suniurzgėjus norėdavosi skubėti imti į rankas, supti ar spyruokliuoti ant kamuolio, norint iškart nuraminti. Ir dabar naktį tikrai būna kartais tų nedidukų niurzgėjimų, bet minutė kita ir jie baigiasi. Žinoma, jei kūdikis verkia vis atkakliau, turbūt, nori valgyti. Reikia nepamiršti, kad mamos pienas yra virškinamas 1,5 – 2 val. Manau, mamos tai tikrai intuityviai pajaučia.
Ritualai prieš miegą. Jie tikrai patinka kūdikiams! Likus pusantros - dviems valandoms iki naktinio miegelio mūsų namuose prasideda ramusis laikotarpis. Dažniausiai jis atrodo taip: ramūs pirštukų žaidimai, knygelių vartymas kartu, pasispurdenimai lovoje, pamylavimai, nedidukė mankšta, paglostymai, panešiojimas nešyklėje po namus klausant ramesnės muzikos, man dainuojant ar skaitant pasakas. Neretai vakarais padarau ir nedidelę mankštelę įsidėjusi Adelę į nešioklę, ir man į naudą, ir mažajai patinka, kažkodėl visi įtūpstai ją labai ramina. Taip pat beveik kiekvieną vakarą nepamirštame ir levandomis kvepiančių maudynių. Į žiupsnelį druskos įlašinu lašą ekologiško levandų eterinio aliejaus ir įpilu į vandenį – pakvimpa visa vonia. Po maudynių Adelę perrengiu miego drabužėliais, kurie turi būti laisvi ir patogūs. Ir dar, mūsų miegamasis visuomet kvepia saldžiaisiais mandarinais! Tiesiog lašą eterinio aliejaus įpilu į indelį su vandeniu ir padedu ant radiatoriaus, kad kvapas pasklistų po visą kambarį.
Miego mantra. Kaskart paguldžiusi mažylę į lovą naktiniam miegeliui nepamirštu ir miego mantros. Apie ją išgirdau Samoningų mamų organizuojamoje paskaitoje ir ši mintis labai patiko! Tyliai Adelei sudainuoju trumpą eilėraštuką, kuris atrodo taip: tyliai tyliai šnara medžių šakos, nykštukus ramina, kas meškutį, o kas mamą tyliai apkabina, mik užmik su nykštukais, ryt nauja dienelė, tyliai tiksi laikrodukas, tik tik tak naktelė. Tikiu, kad mažoji šią mantrą pradės sieti su naktiniu miegeliu ir tai virs tarsi burtažodis kviečiantis į sapnų pasaulį. Juk pažaisti galima :)
Migdymas lovytėje. Nuo pat mūsų mažojo stebuklo gimimo ją migdome tik lovytėje, nors tikrai ne kartą naktį maitinant kildavo noras tiesiog pasilikti savoje lovoje, šalia savęs. Juk taip patogiau, nereikia lipti iš šiltų patalų perkeliant į lovelę. Tačiau manau, kad tas mažas žmogeliukas, lygiai taip pat kaip ir mes, nusipelno ramaus kokybiško miego, o migdant šalia nepailsėtume nei vienas. Visų pirma, mano kaip mamos miegas yra tapęs tūkstantį kartų jautresnis nei įprastai, tai jausčiau kiekvieną jos judesį nakties metu, o ir Adelė, galbūt, jaustų mūsų. Dienos metu mes tikrai turime smagaus laiko pasivartyti lovoje tiek dviese, tiek trise, o kartais net ir keturiese su savo augintine prancūziuke. Taigi, Adelė tiek rytinį zuikio miegelį, tiek nakties miegą visada miega tik lovytėje. Pietų metu dažniausiai guldau ją į vežimuką ir iškeliauju ilgam ilgam pasivaikščiojimui. Žinau, kad galbūt, tai nėra pats geriausias būdas, nes ji tikrai pripras pietų miegelį miegoti tik lauke ir tik vežime, ir bus sunku įprasti užmigti lovytėje, bet kol kas mums abiems tai labai patinka. Patikėkite, kaip laukiu pavasario, kai tie pasivaikščiojimai taps kur kas mielesni šviečiant saulei.
Migdymo būdai. Esu įsitikinusi, kad kiekvienam kūdikiui reikia atrasti jam priimtiniausią būdą, kuris padėtų lengvai ir greitai užmigti. Adelę prieš kiekvieną miegelį stengiuosi kelias minutes prisiglaudusi panešioti įjungusi muzikinį kubą, kuris groja tas pačias ramias klasikines melodijas. Kai matau, kad akys jau pamažu merkiasi, guldau į lovytę, duodu merliuką ar miego žaislą (jau pradeda suprasti, kas jis yra), kartais čiulptuką. Jei reikia palaikau už rankyčių, paglostau veidelį, paniūniuoju lopšinę, pabūnu šalia, kol mažylei pavyksta užmigti. Tikrai ne visuomet būna taip lengva ir paprasta, būna visko, bet dažniausiai pakanka tiek. Su vyru esame sutarę, kad nemigdysime sūpuodami ant rankų, tikiu, kad šį veiksmą ji pradės sieti su miegu, o pabudusi naktį norės lygiai taip pat užmigti, t.y. ant rankų. Stengiamės, kad užmigti pavyktų savo lovytėje, pačiai, ne valgant, ne rankose sūpantis ar spyruokliuojant ant kamuolio. Pradžioje tikrai buvo daug piktukų, ašarų, zirzenimų, bet jų vis mažėja. Visa tai, patikėkite, kartais pareikalauja tūkstantinės kantrybės, nes ne visuomet mažam žmogeliukui taip paprasta keliauti į saldžius sapnus be didelės tėvelių pagalbos. Bet tos pastangos tikrai atsiperka!
Natūralus maitinimas. Maitinu pati ir dienotvarkė maitinimui tikrai netrukdo. Naktį Adelė keliasi vieną du kartus pavalgyti, dieną irgi jau turi ritmą. Tiesa, jau kuris laikas stengiuosi pamaitinti prieš eidama miegoti, t.y. 22 - 23 val., tikiuosi, kad ateityje vis ilgesnį laiko tarpą ramiai išmiegos neatsibusdama. Galbūt, tai sutapimas, bet nustojus maitinti pagal poreikį ar tik mažylei suverkus, ji tikrai sėkmingai išvengė pilvelio problemų.
Suprantu, kad ši dienotvarkė dar ne kartą bus išbalansuota, nes pirmuosius gyvenimo metus kūdikis išgyvena labai daug, prisitaikymą prie naujo pasaulio, pilvo diegliukus, augimo ir raidos šuolius, dantukų dygimą, tad natūralu – prie viso to reikia taikytis. Bet tai, kad kūdikis keliasi 7.00 – 7.30 val. ryte ir keliauja į lovą naktiniam miegeliui 19.00 – 19.30 val. suteikia jam galimybę gyventi pagal natūralius bioritmus, tvarkingai ir kiek įmanoma mažiau chaotiškai.
