Visai neseniai teko lankytis „Mamų radijo“ iniciatyva sukurto vasaros renginių ciklo „Auginame/Augame kartu“ pirmoje dalyje, kurio metu mamos turėjo galimybę praleisti popietę su „Kalanetikos mokyklos“ įkūrėja Aiste-Guste Jančiukiene ir konferencijos „Atsakinga tėvystė“ sumanytoja bei psichologe Jūrate Bortkevičiene. Ir nemeluosiu, likau taip sužavėta psichologe Jūrate, jos lengvai ir aiškiai išdėstytomis mintimis, kad būtinai noriu pasidalinti su kiekviena mama, kuri lygiai taip pat kaip ir aš kartais pasimeta vaiko auginimo džiunglėse ir ne visada lengvai randa kelią atgal. Psichologė aptarė kelis sudėtingiausius etapus iki paauglystės.
Iki 1 – erių metukų:
•Kai kūdikis verkia, svarbu išsiaiškinti verkimo priežastis ir nepalikti jo išsiverkti. Jei tai būna verkimas, kuriuo kūdikis reikalauja dėmesio, būtina prie jo prieiti, pakalbinti, pamyluoti.
• Šiuo etapu svarbu tėvams susitvarkyti su savo emocijomis, kurias kartais ne taip lengva suvaldyti, taip nelengva, kad pradedi verkti kartu su vaiku. Ir tai yra natūralu!
•Kiekviena mama pavargsta nuo nuolatinio kūdikio dėmesio reikalavimo, bemiegių naktų, rutinos, todėl būtina nepamiršti mylėti savęs. Labai svarbu skirti bent kelias minutes laiko sau, savo poreikiams - tėtis, seneliai tikrai susitvarkys su kūdikiu palikti vieni.
Pirmieji metai:
•Šiame etape labai svarbus yra vaiko savarankiškumo formavimas - arba ‚aš pats“, arba „jūs“. Jei leisite vaikui bandyti pačiam, jis ir bandys, neleisite, jis kuriam laikui paklus, pripras, kad tėvai padaro daug ką už jį, tačiau ateityje gali kilti problemų su vaiko savarankiškumu.
•Formuojasi ir pasitikėjimas savimi – arba ‚aš galiu“, arba „aš negaliu, man nepavyks“. Nereikia vaikui visko drausti, nuolat kartoti negalima, svarbu patiems tėvams suvokti, kaip jaustųsi kiekvieną dieną girdėdami „ne“. Kartais reikia patiems savęs paklausti, o kodėl negalima, ar tam „negalima“ yra tikrai svarbi priežastis.
•Vaikai pradeda išbandyti ribas, t.y. jie stengiasi suvokti, ar ribas gali nustatyti patys, ar jas nustato tėvai. Yra labai svarbu suvokti, ką mes norime ir galime leisti vaikui, o ko ne.
•Pasaulio tyrinėjimas. Yra formuojamas smalsumas, todėl labai svarbu suteikti vaikui galimybę šiam poreikiui patenkinti atrandant priimtinus būdus. Kuo labiau patenkinamas smalsumo poreikis, tuo ramesni vaikai būna, tiesiog svarbu sudaryti saugią aplinką šiems tyrinėjimams.
•Šiame amžiuje jau galima mokintis vaikus tvarkytis. Vienas iš metodų iš vakaro sakyti, kad susidedame žaislus į dėžes. Jei vaikas nesistengia, nededa, reikia aiškiai pasakyti, kad tų žaislų ryte neberasi ir juos kelioms dienoms paslėpti. Taip pat svarbu stengtis su vaiku kartu tvarkytis, nors ir kaip greičiau būna sutvarkyti patiems.
•Taip pat šiame etape vaikai dažnai pradeda muštis, tad psichologė rekomenduoja (tik protingoms mamoms!) pabandyti taikyti „pliaukšt pliaukšt“ metodą. Kai vaikas pradeda muštis, reikia jam sakyti, o, nori žaisti „pliaukšt pliaukšt“ žaidimą ir nestipriai per vaiko rankas pliaukštelėti taip, kad jam nebūtų malonu. Taip vaikas gali lengvai atsisakyti tokio „žaidimo“.
Antrieji - tretieji metai:
•Kaip ir pirmaisiais metais, vėl pradeda formuotis arba „aš“, arba „jūs“, arba „aš galiu“, arba „aš negaliu, man nepavyks“, arba „aš kuriu ribas“, arba „tėvai kuria ribas“.
•Formuojasi ir arba „aš pats kaltas“, arba „aplinka kalta“. Negalima kaltinti dėl vaiko nelaimių kėdės, grindų ar sienų, svarbu apkabinus paaiškinti, kad kiekvienas jo neatsargus veiksmas turi tam tikrą atoveiksmį.
•Vaikas nebenori dalintis. Svarbu negėdinti vaiko, kad jis nesidalina, reikia suvokti, kad tuo metu vaikui tas žaislas gali būti labai svarbus. Geriau sakyti, kad kai tu norėsi, tu pasidalink, taip pat svarbu nepamiršti rodyti pavyzdžio, kaip dalintis. Esant aplinkoje, kurioje daiktai yra visų, vaikui, kuris nenori dalintis, reikia pasakyti, kad jei taip elgsiesi, mes išeisime iš čia. Ir, žinoma, taip padaryti.
Penktieji – šeštieji metai:
•Atsiranda arba „aš laikausi taisyklių“, arba „aš sukčiauju“. Šiame periode labai svarbu patiems nemeluoti, neprisižadėti vaikams, kad neskatinti vaiko pradėti meluoti.
•Taip pat šiame etape svarbu išklausyti vaikus, domėtis jais, kalbėtis kartu, nes tai etapas, kurio metu yra įgijamas svarbus kontakto poreikis.
•Vaiką skatinti veikti per vidinę, o ne išorinę motyvaciją. Nereikia sakyti, kad išmokęs skaityti gausi saldainį, geriau papasakoti, kaip vaikas pateks į pasakų pasaulį, kiek ten daug jame patirs ir pamatys.
Ir pabaigai, mielos mamos, pirmiausia pasirūpinkite savimi, tada antrąja puse ir paskui vaiku. Tai yra laimingos šeimos principas!
*Nuotraukos: Alina photography.
