Mano močiutė visada sako, kad nėra geresnio laiko puoštis nei dabar. Ir nesvarbu, kokia nuotaika ar ką veiki, užsidėjus mėgstamą papuošalą ir pasikvėpinus skaniausiais kvepalais diena įgyja magijos. Tokios pat nuomonės ir versli mama Vilima, VILI sumanytoja, kurianti ne tik gražius, bet spinduliuojančius šilumą papuošalus moterims bei mažoms damutėms. Šios aktyvios ir begalo mielos moters gaminius spėjau pamėgti ne tik aš, bet ir mano sesė, nebesiskirianti su apyranke, kuri simbolizuoja mūsų draugystę. Adelė taip pat jau tapo Vili gerbėja, beveik kasdien patikrindama savo apyrankę, kurioje puikuojasi jos vardo pirmoji raidė bei tikri akmenukai.
Vilima, trumpai papasakok apie savo šeimą, vaikučius, koks tas verslios mamos gyvenimas?
Esu dviejų vaikučių mama, sūnui, mano visa ko pradžiai ir įkvėpėjui, 6- eri, dukrytei ne už kalnų 2-eji. Dienos ir naktys bėga kaip daugelio mamų - greitai, šurmulingai, su begale emocijų ir rūpesčių.
Kas paskatino imtis nuosavo verslo? Kokių svajonių, tikslų turėjai iki verslo pradžios?
Prieš pastojant sunkiai ir įtemptai dirbau, tad išėjus vaiko auginimo atostogų, supratau, kad nelabai moku būti be veiklos, labai nenorėjau tapti tik namų šeimininke, troškau kažkuo užsiimti, realizuoti save, bendrauti, tad pradėjau čiupinėti įvairius rankdarbius, išmėginau ir vilnos vėlimą, ir dekupažo techniką. Ieškojimai ir klaidžiojimai baigėsi tada kai prisiliečiau prie akmenų vėrimo, tai įtraukė ilgam ir labai giliai.
Kokia buvo ta verslo pradžia? Nuo ko ji prasidėjo, kokiais žingsneliais žengei iki to, ką turi dabar?
Pradžia buvo ieškojimų ir atradimų kelias, viskas ėjosi lėtai, nes mažiukas reikalavo nemažai laiko, tad tomis trumpomis naktimis sėdėjau, dėliojau ir kaifavau nuo karoliukų terapijos. Vėrimas man buvo meditacija, nusiraminimas, darbas ir poilsis tuo pačiu metu. Išmokus taisyklingai užlenkti, nukirpti, užsukti, pradėjau puošti savus, niekad nekildavo klausimų, ką dovanosiu artimiesiems švenčių proga, laimingi buvo visi - tiek pasipuošusios artimos moterys, tiek aš, kad kažkas nešioja.
Kaip ir kiekvienas amatas ir bet kuri kita veikla sukelia daug rizikos užsisėdėti ar atsikartoti, juk šiomis dienomis kur tik bepažvelgsi veiklios moterys tarsi konkuruoja tiek stilių atžvilgiu, tiek parduodamų prekių kainomis. Aš, stebėdama rinką, poreikius ir pati suprasdama kas, kaip, iš ko daroma ir kiek tai laiko užima, ieškojau kaip galėčiau tobulėti, ką galėčiau pasiūlyti savito, kitokio, kuo galėčiau išsiskirti. Kadangi jau visi dviračiai išrasti ir, atrodo, jau niekuo nenustebinsi, aš dariau viską nuoširdžiai, paprastai, kasdieniniam nešiojimui. Moteriai, kuri tokia pat kaip aš, kaip tu, bet kuri iš mūsų. Tikslingai nekrypau į kažkokią stilistiką, koncentravausi į universalius dirbinius, kurie tiktų tiek kasdienai, tiek šventei. Pagalvojau ir apie transformacijas, juk ruošiantis kelionei mes, moterys, linkę prisikrauti visuomet per daug, juk niekada negali žinoti kuo norėsi puoštis būtent tą dieną. Taip atsirado apyrankės - kaklo papuošalai. Tas pats daiktas, bet keli nešiojimo būdai - ir išlaidų mažiau, ir derinimas pačiai tampa įvairesnis.
Ar pavyksta išsiskirti iš kitų papuošalų kūrėjų?
Savo išskirtinimu pavadinčiau natūralumą ir paprastumą. Tikiu energijos galia, todėl ir mano pasirenkami akmenys ne nusitrinantis ar greitai susidėvintis plastikas, o akmenys, kurių kiekvienas turi savo energetiką, savo reikšmę kas dar labiau įprasmina individualumą. Taip pat kaina. Aš nekonkuruoju, o kuriu ir parduodu tam, kad būtų nešiojama. Tam kad mano papuošalai būti įsigijami ne dėl vardo pavadinimo, o tik konkrečiam žmogui pagal poreikį ir norus sukurta vienetinis aksesuaras. Kadangi pati auginu mažąją princesę, pajutau akivaizdų poreikį pasiūlyti puošti mažuosius nuo pirmų dienų. Juk vaikai yra mūsų svarbiausi kūriniai, kurių puoselėjimas yra nenutrūkstanti veikla visą gyvenimą. Vieną rudens vakarą, beskaitinėjant mamyčių forumus, radau kvietimą į Kalėdinę labdaringą mugę, specialiųjų poreikių mokykloje, iš prigimties esu labai jautri kitų skausmui ir problemoms, tad nedvejodama užsiregistravau. Tai buvo mano pirmasis išėjimas į viešumą, kuris pripildė sielą džiaugsmo ir tyrumo, bei drąsos veikti toliau. Taip žingsnelis po žingsnelio susipažinau su begale atvirų, nuostabių, spindinčių, veiklių žmonių, kurių pagalba mokausi nepasiduoti, siekti daugiau ir visą laiką kopti tik į viršų.
Kokiu būdu reklamuojiesi? Galbūt, dalyvauji mugėse, parodose?
Dalyvauju mugėse, turiu puslapį Facebook erdvėje, klienčių ratas palengva plečiasi, su nuostabiomis kolegėmis švenčių progomis gaminam ir iš kitų Lietuvos auksarankių renkam dovanėles sergantiems vaikams bei jų mamoms. Šio hobio dėka švenčiu motinystę, jaučiuos reikalinga ir įdomi, nepasiduodu rutinai ir kaifuoju nuo bendravimo, ko labiausiai trūksta auginant vaikučius.
Ką galėtumei palinkėti kitoms bandančioms, kuriančioms ar tiesiog apie nuosavą verslą svajojančioms mamoms?
Visoms norinčioms pradėti patarsiu labai paprastai - imti ir daryti ! Čia ir dabar (!) mėginti, tyrinėti, bandyti, labiausiai klausyti širdies ir vidinio balso. Ką ir nuo ko pradėti? Manau, tokie dalykai ateina savaime. Tu tiesiog pajauti ir pradžioje nedrąsiai kažką tik tarp kitko sau krapštinėjiesi, kuomet ateina jausmas, jog tai „veža”, pradedi norėti vis daugiau ir daugiau. Svarbiausia nenustoti ir nemesti jeigu nevisada viskas sekas taip, kaip norėta. Tiesiog mėgautis procesu, o rezultatas ateina po truputį ir vis labiau teikdamas pasitenkinimą. Veiklų ir galimybių yra labai daug, visuomenė ištroškus naujovių, bendravimo, nuoširdumo. Mielos mamos, suvienykime grožį ir gėrį ir pasaulis nušvis pačiomis gražiausiomis spalvomis!
*Apyrankės sesėms: Evelinafoto.
